BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Kovas, 2010

Šiandien

2010-03-26

Tai yra ne vakar ir ne rytoj.

Šiandien, dabar - gryna.

Vakar diena priklauso prisiminimams.

Rytdiena  - svajonėms.

Moku gėrėtis prisiminimais.

Nemoku svajoti.

Laikas išmokti.

Šiandien…

Rodyk draugams

Pakuteno širdį…

2010-03-17

Bučinys , Žmogui, išskyrusiam mane iš pilkos minios,

Vienu mažulyčiu žodeliu.

Kuris - įėjęs per ausį - pakuteno širdį,

sušildė sielą.

Rodyk draugams

Stebuklas…

2010-03-17

Niekada nerašiau dienoraščių.

O gaila. Gal būčiau pastebėjusi, kada mano gyvenime atsirado stebuklų.

Pradedu matyti, tai ko anksčiau nepastebėdavau. Atrodo pradedu suprasti ką “mąstančioji gyvybė”, anot homo sapiens, veikia šiame išmatavime.

Tai gal ir labai nuvalkiotos frazės, tačiau gal jos bus suprantamesnės.

Pradedu suprasti GYVENIMO paprastumą ir tai ką norėtų pateikti dabartiniai saviįtaigos knygų autoriai.

Beje šitų neskaičiau dar nei vienos, nes pavarčius iškart kyla atmetimo reakcija. Labai jau primygtinai kiša savo nuomonę. Man jos yra nuobodžios, kadangi ten (jei tiksliai pamenu) vyrauja teiginiai “reikia”, “sukoncentruoti” ir pan. Baisu. Mes gyvename visuomenėje, sukaustyti joje vyraujančių dekalogų. O čia, kad mums pasisektų, ar bent, kad imtumėme nuoširdžiau šypsotis reikia susikoncentruoti… Na bet aš ne apie tai.

O apie tai, kad gyventi su trupučiu nerūpestingumo, vaikiško naivumo, atmetant visas kaukes ir stigmas yra lengviau, visomis prasmėmis. Kad į žmogų eiti atvira širdimi, tyromis mintimis, be išanktinių nusistatymų yra tiesiausias kelias į bendrystę, draugystę, sielos giminystę.

Nes, kaip bebūtų, mes esame vieni kitų veidrodžiai. Vieni kitų veidrodžiai.

Ir nuo šių 2010 metų pradžios, mane pradėjo ištikinėti stebuklai. Tokie mažyčiai, žemiški, šilti. Gal jų sujaudinta pradėjau atidžiau stebėti ženklus gyvenimo magistralėje

Rodyk draugams