BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Gegužė, 2010

Apie Katinukus ir džiugesį…

2010-05-31


Vakar išėjau pasivaikščioti po didmiestį.

Pasitaikė labai geras oras. Daug nevaiščiojau, apsiribojau Laisvės alėja.
Prisėdus, netoli vienos kavinukės, ant suolelio stebėjau būtį.
Prie lauko stalelių grojo muzikantai (supratau, kad dirba šiuo sezonu šioje kavinukėje).
Ir man besiklausant muzikos, lyg katei besimegaujant saule, glostančia mano veidą per medžių lapiją, pasirodė šokėjai.
Pirmas pradejo šokti metų su trupučiu kavalieraitis. Jam nubėgus toliau, “į šokių aikštelę” žengė panašaus amžiaus panelė. Jai nulipus nuo “scenos”, jon žengė kepurėtas vaikinukas. Taip taip jo amžius taip pat nedidelis. Kokie vieneri metai ir keli mėnesiai.
Taigi man tuos šokėjėlius norisi vadinti Katinukais. Mieli, judrus, neužgaulus. Kai man sakydavo, kad visi vaikai maži gražūs, aš tik skeptiškai vyptelėdavau. Dabar vyptelėjau dėl savo ankstesnio neišmanymo.
Man besigėrint Katinukais, į galvą sprigtelėjo viena mintis…
Jų akyse vien meilė, gėris ir laimė.
Kažin nuo kada mes to viso netenkame?
O kodėl jie, Katinukai, tai vis dar turi…
Tada pagalvojau apie vieną savo spėjimą, apie žmogaus laimę:
“Kada mylintis žmogus galvoja ir siunčia pačius geriausius palinkėjimus, mylimam žmogui, tai tas apie kurį yra galvojama jaučiasi laimingas ir džiugus.”
Taigi apie tuos Katinukus, galvoja dvi mylinčios širdys, kartais ir daugiau mylinčių širdžių (seneliai, broliai ir seserys).
Kartais tenka nueit į vaikų globos namus. Kiek ten mažų Katinukų. Jie judrūs, triukšmingi, tačiau pas juos labai alkanos ir tuščios akys.

Tad jei mes apie savo artimus/mylimus žmones pagalvotume dažniau, gal jų akys taip pat spindėtų meile, džiugesiu.
Ir aš tikrai žinau, kad Tau yra gera dabar, nes aš galvoju apie Tave.
Ir ta linksma nuotaika, tikrai nėra “neprieš gera”. Ji todėl yra, kad aš nuolat galvoju apie Tave.

P.S. Tavo ekstremalė.

Rodyk draugams

Šią naktį sapnavau Tave.

2010-05-25

Šią naktį sapnavau tave.

Ikišiol jaučiu tavo bučinį ant savo lūpų.

Gera. Miela. Ilgu.

Gal ir gerai kad nevisus sapnus atsimename. Ypač tuos kuriuose sutinku tave. Nes tuomet kiekvieną dieną laukčiau nakties, kad tave susitikti… O gyvenimas ne tik sapnai, mano mielas.

Aną kart jaučiausi tokia kalta, kad negalėjau tau pasakyt jog tave sapnavau. Nenorėjau nuobodžiai aiškinti didžiųjų psichologų išaiškinimus apie sapnus ir sapnavimą: kodėl ir kam pasamonė blokuoja naktinius mūsų išgyvenimus.

Šianakt sapnavau Tave.

Ir jau ilgiuosi.

Rodyk draugams

Tas ilgas žodis

2010-05-24

Nežinau kas nutiko kituose išmatavimuose, tačiau manajame  pokyčiai ant pokyčių.

Senstu? Nežinau, kodėl gėriuosi kiekvieną dieną vis kuom nors:

saulės zuikučiu, ledų kruša, gamtos kvapais, rūko debesimis…

Kas man nutiko?..

Geriu kiekvieną akimirką su tokiu troškuliu, kokio maniau niekada neturėsiu.

Man atrodo, kad subrendau…

Argi čia ir yra tas GYVENIMAS (na tas ilgas žodis iš devynių raidžių)?

Rodyk draugams

Mielas žvejys

2010-05-24

Mielas žvejys,

žuvis išbaidys.

Ne triukšmu didžiu ,

bet valo grožiu.

O aš Nemune,

žadu būt undine.

Rodyk draugams

Snobai*

2010-05-11

Mažo miestelio snobė

Vaikšto užrietus nosį…

Žinoma ji nekilminga,

Vaikščioja taip, nes - madinga.

Tik nemadinga čionai,

Būti geru, kaip matai.

Mažo miestelio snobė:

Po kojom  monetų neras,

Tačiau visuomet pažiūrės į žvaigždes.

Pasidžiaugs drugeliu, ant lauko gėlių.

Užrietusi nosį, mažo miestelio snobė,

Kaip bebūtų juokinga

Sutiko snobą kilmingą…

Rodyk draugams

Vuo tep va

2010-05-02

Sakoma, kad žmogus žmogaus veidrodis.

Na apžvelgus visus galimus variantus,

tai arba aš kreiva arba veidrodžiai.

Tačiau manasis pasaulio suvokimas yra subjektyvus.

Kaip ir bet kurio kito žmogaus.

Taigi, man reikia Tavo laiko, kad galėčiau suvokti savo suvokimo spragas.

O gal jų nėra? Gal tai tik mūsų suvokimų sankirtos?

Gera, kad Tu esi.

Ar tu žinai?

;)

Rodyk draugams

Kielė

2010-05-02

 

 

 

 

 

 

Šiandien turėjau pažintį su draugiška Baltaja kiele.

Na dėl lyties tai nedrįstu ginčytis.

Labai jau drąsus paukštukas ir labai “kalbus”.

Vos už 5 metrų, jis mus kalbino (čiulbėjo). Labai bendraujantis padarėlis.

Gražus tas pavasaris:

“Paukštukai ulbaun,

gielikes žyd…”

 

 

P.S. Mano tokio nepaaiškinamo, tuomet atrodė, elgesio priežąstis buvo  - balandžio vidurį išsiveržęs ugnikalnis.

Laimei pelenai nusėdo, o aš vėl esu aš.

Rodyk draugams