BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Rugsėjis, 2010

2010-09-25

http://foto.lrytas.lt/2010/02/11/dviese-per-gyvenima/

http://foto.lrytas.lt/2010/02/11/dviese-per-gyvenima/

Gera būti su tavimi. Kalbėtis apie bet ką. Gera sėdėti ir žiūrėti į ”sniegą” rodantį televizorių. Gera su tavimi. Gera. Gera apkabinti stipriai stipriai. Gera jausti tavo ranką savojoje. Tai taip gera.   

Nes aš nežinau kitų žodžių kurie apibūdintų tai.

Kai būnu su tavimi aš tiesiog jaučiuosi, lyg stebėčiau laumžirgių kaimenę, Švedjos salas ar gėrėčiausi žaibais.

Gera kai esi šalia tu. Gera ir kai tavęs nėra šalia, nes tada galiu apie tave galvoti. Rūpestingai galvoti, kaip tau sekasi. Galiu ilgėtis. Galiu geisti. Galiu laukti ateinančio pakrantės smėliu. Galiu atbėgti  rugių lauko viduriu pas tave, ir paskęsti glėbyje. Gera sutikti tave sapne, nes tada galime būti kartu ilgiau.

 Gera kai esi šalia tu. Gera ir kai tavęs nėra šalia, nes tada galiu galvoti  apie tave. Gera ir tai, kad tu to nežinai. Nes tai įpareigotų tave.

Bet manau tu tai įtari… Tu mane gerai pažįsti. Ir tai yra gera.

Rodyk draugams

Broliui

2010-09-17

Su antrąja tavo gimimo diena.

 

 

 

P.S. neviskas kas toje dainoje dainuojama apie mano brolį būtų teisybė, bet kai ji skamba aš visuomet jį prisimenu :D

Rodyk draugams

Draugams

2010-09-17

 

 

už tai kad esate kartu, nors ne visuomet šalia ;)

 

P.S. Man ši daina atrodė pati tinkamiausia ;)

P.P.S. Visiems ir visokiems draugams :-P

Rodyk draugams

Apie gyvenimą, Linoretiškai

2010-09-16

Taigi, kagi…

Gyvenu aš mažame Raganų kaimelyje.

Save tapatinu su fėja, nes jei nebūtų Blogas.lt, tektų nežina kur ir kaip atsiverti aplinkai… Nes jokiu būdu negaliu parodyt tikrojo savo naivumo ir pasitikėjimo žmonėmis. Nes negana to, kad esu iš prigimties šviesaus plauko, tai galiu šiandieniniams piarų ir skandalų snobams bei jų išpažinėjams pasirodyti dar ir trumpo proto (kaimynas Lazuritas tam nepritartų).

Tai va…

Aną dien užeinu facebook’an ir žiūrau, kad tarp mano draugų yra viena “ienė”, kurios neikaip nepamenu, kad būčiau kur sutikusi.

Laužau galva, dūmoju… Iš kur aš ją pažįstu? Kur ją sutikus buvau? Ir tik cinkt per galvą mintis “jebytute, čia gi puseserė, nesenai ištekėjusi” ir toks juokas suėmė…

 

Čia jau taip su visomis mano ištekėjusiomis pažįstamomis, nei vienos neina pavadinti iene, vis lieka ytėmis, aitėmis, iūtėmis

Vat kažkaip moku žvelgt į gyvenimą linksmai, iki tam tikro laipsnio. Tik nevisada nuspėju iki kurio laipsnio linksmai pažvelgsiu: ar  iki 36,5 ar iki  virimo temperatūros. Nes tas gyvenimas toks komiškai tragiškas dalykas. Kartais labiau komiškas, kartais labiau tragiškas, tačiau beprotiškai fantastiškai vienintelis.

Na ir kur nesijuoksi, ateinu aną dien prie savo plieninės karietaitės, sakau leksiu velnynan, darban. O ta sau leidžia garsus, lyg jau lėks bet nei iš vietos. Ir muzikos klausytis galiu, ir langai darinėjasi, ir stikląbraukiai tvarkoj… Nerieda cholera ir viskas.

Ir pas vieną stebukladarį, ir pas antrą, ir vėl pas pirmąjį ir vėl pas antrąjį…

Ieško dabar ligos, gal pagydys.

Tik kažin gal čia tarpinė kalta?

Na žinot ta kur tarp vairo ir sėdynės :D

P.S. Paveikslėlyje mano svajonių mašina.

Rodyk draugams

Ar galėtum…

2010-09-16

Ar galėtum, Tu mane pamilti,

Taip tyrai kaip žemė myli smiltį?

Kaip rožė dovanoja aromatą,

Tiems kuriuos tiktai akis užmato?

 

Ar galėčiau aš tave pamilti,

Taip kaip vandenys pamilę smilgas?

Kaip saulės šilumą vidurdienį,

Pamilsta mirštą lapai rudenį?

 

2010 m. rugpjūtis

Rodyk draugams