BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Spalis, 2010

Sveika

2010-10-31

Sveika, mano viešnia. Negaliu sakyti, kad mieloji, lauktoji, nes tavo vardas Vienatvė.

Kas tavęs laukia? Kas tave myli?

Nors aš tavęs ir nelaukiau, bet pamilti galiu.

Kas belieka… Tik išmokti mėgautis tavo draugija.

Taigi. Labas, mieloji mano. Žinai nelaukiau tavęs, nesiilgėjau, o tu vistik atėjai.

Jau senokai stovi prie mano sielos durų?

Užeik…

Rodyk draugams

Kainoraštis

2010-10-18

Yra daug žmonių mane nuliūdinančių - jie yra pigiausia, ką gavau gyvenime.

Tiesiog iš negalėjimo nesusitikti mes susitinkame.

Yra žmonių man nedarančių jokios įtakos - tai yra akcijinės prekės homo sapiens supermarkete. Tačiau jie kaip ir pigiausieji yra mano gyvenimo dalis, noriu to ar ne.

Ir yra mane paguodžiančių - tai lyg geros knygos, kuriuos norisi skaityti. Kurias turėti yra ne snobiškas mados reikalas, o tiesiog bičiulystė. 

 Yra galinčių mane nudžiuginti, tiesiog saulės spinduliai besiskverbiantys per  švininius debesis.

Yra galinčių mane prajuokinti, jų vienetai, gal tokie ir brangūs man. Su jais būdama galiu kalbėti apskritas nesamones, beje kaip ir jie.

O labiausiai ko aš noriu šiame supermarkete, tai visiems nudžiuginantiems, paguodžiantiems ir prajuokinantiems buti tokio pat svarbumo preke. Ir šventai stengiuosi būti tuo geros valios vitaminu.

Rodyk draugams

Ir Žiežulos įsimyli…

2010-10-17

 

Negana to…

Lyg ir be to būtų maža rūpesčių.

Ir einu šokt…

Ir gal JŪS mano mieli kaimynai į ratelį šokt…

P.S.keista šiandien ta mano savijauta :D

Rodyk draugams

Upeliais

2010-10-17

 

 

 

 

Kiek širyt prilijo lietaus,    

 Iš pilko beribio dangaus,

Liksmučiais upeliais sau teka kieme,

Neša lapus pagavę tėkme.

 

Aš su linksmaisiais į kiemą skubu,

Ir pobalas braidyti ketinu.

Būtu smagu jei galėtum ir tu…

Kiemo balas taškykim abu.

Rodyk draugams

Šį kartą apie JUOS

2010-10-11

Aš esu dėkinga likimui už sutiktus žmones. Esu dėkinga ir tiems žmonėms, kurie atsirado mano gyvenime ir mane išugdė tokią kokia esu dabar.

Tai Juozas, gražios sielos žmogus. Išmokęs sielą įdėti į kūrinį. Mes Jus atsimename, Juozai.

Asta, į kurią galėtų lygiuotis visos merginos. Tiesiog atominis užtaisas - graži ir protinga. Ir be galo gera. Tavęs ilgiuosi, Asta. Būtinai ateisiu aplankyti.

Bronislava, tai legendomis apipinta mano močiutė. Kurios beveik nepažinau. Tačiau kurios žodžiai įtikino, kad bitutės miršta.

Gaila jų nebesutiksiu šiame gyvenime.

Artėjant vėlinėms, siunčiu mintimis laiškus-maldas.

Rodyk draugams

Apie uosto krovėjų pavydą (trumpa išpažintis)

2010-10-11

Taip jie man pavydėtų.  O jei dar būtų keikūnų konkursas, tai aš jį laimėčiau moterų grupėje, o Adomas - vyrų. Manau svorio kategorijos tam neturėtų reikšmės. Apie Adomą ir kitus kolegas/es plačiau kituose įrašuose (žadu ilgai gyventi, tai jiems laiko ir erdvės aprašyti pakaks).

Aš pastebėjau, kad niekada negalima “dyvytis” (dyvytis - nuoširdžiai ir smerkiamai stebėtis kitų įdomis).

Tai nutiko beveik prieš 4 metus. Atėjau nauja, žalia, entuziastinga į Šaraškino kontorą dirbti. Kabinetas visiems reikalingas, su mano bendrakabinečiu labai daug kas reikalų turi. Informatikas jis. Praeina kokios 3 dienos, ateina Adomas ir ima pasakoti savo problemą Arvydui (informatikui). Pasakojimas atrodo taip:

“Tu žinai b****, ateinu k****, neįsijungia. Ektup***.” Sakinys neautentiškas, bet esmę parodo. O aš naivuolė ir pasidyvijau, kad čia pas visus kalboje iš 5 žodžių sakinyje 3 keiksmažodžiai. Ir ką… Gi tapau keikūne numeris 2.

Tačiau laimei pakeitus aplinką, keiksmažodžių savo kalboje neberandu. Savaiminio eksperimento išdava.

Nuo dabar, pažadu sau baigti konkuruoti su uosto krovikais.

Bandysiu informuoti, kaip sekasi.

P.S. Sesuo pasakojo įspūdžius po apsilankymo Šaraškino kontoroje kitame mieste:

“Sėdžiu laukiu kolidoriuje ir girdžiu - iš vieno kabineto dviaukštis, iš kito - triaukštis keiksmažodis nuskamba. ”

P.P.S. Beveik profesinė liga tie keiksmai. Bet gal pavyks jų atsikratyti. Ar sumažinti iki minimumo. 

 Na negi tokių akių savininkė gali taip negražiai elgtis… :D

Rodyk draugams

Apie veidrodžius

2010-10-10

Apie sielos veidrodžius.

Būna, kad žmogus kaip žmogus, kol nepamatai jo akių.

Cha… Na nelabai juokinga, bent jau man. Bet tokių akių dar nemačiau…

Apsakyti neina. Begalo gražios. Kaip vyriškiui net per labai. Dar ir dabar neatsigaunu. Bet jas gan dažnai matau, gal priprasiu. :D  Ir nebeatrodys, kaip angelo.

Ką galėtumėte papasakoti apie akis ir jų savininkus JŪS, mano kaimynai?

Rodyk draugams

2010-10-10

Ištirpo žodžiai, išdūlėjo laikas.

Yra tik dabartis ir mes joje:

Susėdę priešais ir susikibę rankom,

Mes šypsomės ir tylim naktyje.

 

Nes dienos…Jos - nemūsų.

Jos mano, tavo atskirai.

Tik mintimis jas liejam upėn,

Ir geriam bendrą vandenį nūnai.

 2010 m. spalis

Rodyk draugams

Minčių srautas

2010-10-10

Nežinau kaip čia taip jau gavosi, bet nemoku iš džiaugsmo šokinėti…

Esu flegmatikė džiaugiantis. Tačiau kaip moku keiktis ugningai iš pykčio… O! Net uosto krovėjams toloka iki manęs. Plėtonant mintį toliau, galiu teigti, kad moku santūriai - brandžiai reikšti džiaugsmą.

Gaila… Aš visuomet žavėjausi tais kino filmų personažais kaip ta vienuole aukle  iš “Muzikos garsų” kuri taip gyvai mokejo reikšti emocijas.

Bet dėja dėja, aš labiau primenu Ledo Karalienę iš Hanso Kristijano Anderseno  pasakos. Tačiau… Tačiau yra vienas dalykėlis (be keiksmažodžių) kuris parodo ugneles akyse. Tai mano lakioji fantazija. Jau neduok Die, kokioj rimtoj kompanijoj kokią komišką situaciją… Tai pirma sužimba akys, o paskiau kūnas pradeda trūkčioti nuo slopinamo juoko konvulsijų. O, kad nepaspringt savu juoku, pradedu kosčioti… O jums taip nebūna?

Aš galvoju, kad čia kaltos knygos, kurios išlavino ir išlaisvino vaizduotę? Ar gal veido raumenys kalti?

Laimei žmonės sako, kad mano juokas užkrečiantis.

O čia JUMS mano blogo kaimynai ir skaitytojai

Rodyk draugams