BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Lapkritis, 2010

Sapnas

2010-11-28

 

Kuris mes ilgimės labiau?

Ar tu? Ar aš?

O gal abu du?

Tavuos sapnuos lankausi aš?

O manuosiuose vis susitinkam mudu…

Rodyk draugams

Tostas

2010-11-27

Visvien gyvenimas gražus.

Nors pro pirštus vis trupa laiko smiltys.

Ir norisi kalbėti tostais už metus,

Už žmones su kuriais gyvenimas dalintas:

Už sutiktus ir pamirštus,

Už sutiktus ir likusius,

Už sutiktus ir visam gyvenimui širdin įkritusius.

Už vasaras, 

Už rudenius,

Už pasakas,

Už meno ir draugystės kūrinius.

Tiesiog už tuos metus, kurie taip greit praeina,

Už tuos širdies lobius,

Kuriuos likimas įkainoja savo kaina.

 

Rodyk draugams

Apie paranormalius reiškinius

2010-11-23

(Princus, Pupas, Karmas, Briedžius, Velnius ir Mirštančias gulbes)

Chmmm ir kuom aš galėčiau sužibėti hiperagresyvaus feminizmo laikais?

Na tarkim aš laaaisvai galėčiau skaityti paskaitas šiomis temomis:

  • Buitinė&dvasinė filosofija;
  • Meilėtyra (padalomoji medžiaga kaupiama ir skelbtina gyvenimas.delfi.lt/love/ internetinėje enciklopedijoje);
  • Autorinių paskaitų kursas “Žvelk paprasčiau”*;
  • Grimasologija;
  • Mirštančios gulbės prisikėlimas iš cementofkės;
  • Geidžiamiausios nuotakos konkurso nugalėtojos potyriai;
  • Ekstremalūs  išgyvenimai kikenimai gyvenant su dviem raguotaisiais;
Sąrašas nėra baigtinis.
Pradžiai imsiu 3 temą, apie požiūrį.
Kartais paprasčiau susikurti pasaką aplink iš mažų tačiau nuoširdžią šypseną keliančių dalykų.
Na, kad ir mano trys(nes daugiau ir nėra) mėgiamiausi naminiai padarėliai - (netikras, todėl, kad per taukus nesimato aristokratiškumo) siamo katulis yra šaukiamas Princo Taukiaus (vardu ir pavarde). Taip taip, kaip ir visose šeimose ar darbovietėse. Kai reikia kažko gero tai šaukiame vardu, o kai prasikalsta, tai kaip kareivinėse - pavarde - Taukiumi.
O kai jau nebežinome ko norime, tai ir tų dviejų žodžių junginiu.
Pupa -  tai jauniausia mūsų šeimos (jei ką aš tėvų šeimą sava laikau) gyventoja. Gražiausia, šviesiausia… O jau akys… Tokios, kaip mano, tik, kad rudos. Tai (atseit) kaukazo avių ganytoja. Na jai dar kokius 2 dešimtmečius jų nematyt. Užteks ir mane po asfalta ir žoles tąsyt, kai išsivedu pasivaiksščioti. Apie ją galėčiau pasakoti ir pasakoti…
Ir Karma, kornishreks’o padermės katytė. Meili, smalsi ir laaabai draugiška. Su Princu amžinai konkuriuoja, kuris šeimininkams įsiteiks bemigdydamas.
Apie raguotuosius kitą kart.

_______________________________________

*Vis dar galvoju jį pavadinti “Žvelk giliau” - gelmėje dangaus nematyti, o ir apskritai, tarp smulkmenų pasimeta bendras vaizdas

Grimasologijos mokslų daktarė ir pradininkė

Varlė Keliauninkė :))))))))))))

P.S. mane pradėjo žavėti ši daina .

Muzika veža.

Rodyk draugams

Apie nepageidaujamą komentatorę

2010-11-23

Taigi, iš to rudeniško žalumo bemaž pamėlynavusi sau wap’inu Blogas.lt… ir vajėėėėėė, mano pačios komentarus mano pačios gudras blogas žymi kaip šlamštą.

Taigi mano mielieji blogeriai, pasitikrinkite savo šlamštuką, tarp jų turėčiau būti ir aš.

Grįžau :D

Rodyk draugams

Apie mielus praeities vaiduoklius…

2010-11-03

(arba “Ar išmintingoji Varlytė atsimena, karts nuo karto, AUDI?”)

Tai iš to etapo, kada buvau pastrigusi delfi.lt/gyvenimas Myli nemyli  skilties komentaruose, pseudonimu Varle Keliauninke.

Kalbėjau, delfi.lt platybėse, išsikalbėjau ir įsikalbėjau. Sutikau ten komentatorių AUDI pseudonimu.

Jis ten į mane kreipdavosi “varlyte isminintingoji”. Prisakėmė vienas kitam komplimentų. Oi ne, netų “delfininių”, kurie trykštų pagieža ar nepagarba. Tiesiog bendravome be kaukių, neįprastai brandžiai, su pagarba. Delfio komentatoriai mus pašiepdavo. AUDI’s dingo po kokių 3 mėnesių, mano gyvenimo delfi.lt. O aš vis karts nuo karto (pačioje pradžioje vos ne kiekvieną dieną) vis ten užsukdavau  vis ieškodama jo komentarų po straipsniais. Kvaila. Tiesiog išgyvenau virtualų susižavėjimą žmogumi.

Bet tas rūgimas delfi.lt, man davė pažintį su blogas.lt. Ten pirmuosius savo įrašus skelbė vienas blogeris - Laikrodininkas. Beskaitydama jo įrašus (tiesiog ilgokai garbinau jo vieno blogą, nes kitų neradau ir neieškojau), iki kol atradau Gluosnio blogą.  O jau po kokio pusmečio pradėjau pati rašyti.

Ir vat įsivaizduokit… Halloween’o vakarą (nuo posėdžių delfyje prabėgus cėliems dviems metams) AUDI’s pasirašo mano bloge. Reakciją, jau skaitėte komentare.

Tai vat tokie tie mieli praeities vaiduokliai. Be kurių nebūčiau radusi blogas.lt gyventojų:

Laikrodininko,

Gluosnio,

Linoretos,

ll2loml,

lvma,

Ino,

Individo,

Laisvolaiko,

Pieštukėlio,

Ijo,

Dėdės Mykolo,

Bernadetos,

Tiltasperamžinybę,

Editos,

Apple5,

Toknowthetruth,

Laiskaiiniekur,

VenusOfAir,

foje,

juodasmenulis

Ir kitų.

Rodyk draugams

Tarp praeities ir ateities

2010-11-03

Kaip svarbu yra didžiuotis mylimu žmogumi. Ar tai meilė, jei noriu, kad Tu būtum pats pačiausias? Ar tai tuštybė?

Aš nenoriu, kad Tu apsikvailintum.  Noriu tavimi didžiuotis. Nenoriu, kad Tu pasirodytum silpnas, bet Tau nereikia būti galiūnu.

Taip norisi surikti:

-Nusimesk tuštybės šleifus.

 Bet tai turi būti tavo sprendimas.

Jei tu nemoki skaityti mano akių - aš esu nulis, o tu…  tu nemano vienetas.

Rodyk draugams

Nusipelnęs pakliūti įrašas

2010-11-01

 

Senas. Bet reikalingas man.

 

“Iš pasakų krašto - Ragano kaimo”

 

Škias, kaip sakydavo vienas senolis prezidentas, skant…

Ilgasis savaitgalis, rodos pats darbymetis, o man 3 laisvas dieneles vyriausieji raganiai davė.

Kaip baltasisi burtininkas, išgirdęs šią naujieną pasakė “Ne prieš gerą”.

Ar prieš gerą ar ne, parodys laikas. Hm… Pokštininkas baltasisi žynys, na negi vienatvės dienos kam į gerą išeina.

Man tai visuomet papildomų galvosukių jos atneša.

Mėgstu rašyt eilius.

Vienas seniausių ir labiausiai tinkančių šiai nakčiai:

Pasiėmus seną šluotą,

 išlėkiau į fėjų puotą,

ten nutvėrus gnomą seną

rodžiau kur vėžiai gyveną,

o kad liūdna jam nebūtų

 - pasiunčiau pas kalakutų.

 

 

Skirta baltajam žyniui  :)

 

 

P.S. jis nuo Joninių savaitgalio savo eilės laukė, paskelbiamas :D

Rodyk draugams