BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: Balandis, 2011

Saulėdienio nakties mintys

2011-04-17

Neskubek. Apsidairyk. Dangus - tikras ir grynas. Tikra ir gryna yra žemė. Gyvūnai ir gėlės yra gryni kaip ir dangus su žeme.
O žmonės yra mūsų pačių aspindžiai. Mūsų emocijų projekcijos.
Reikia didžiulių pastangų išmokti juos matyti tokiomis akimis kaip ir dangų. O tam reikia laiko, tačiau nors mums priklauso visas žemės laikas, mes elgiamės lyg jo būtų likę 3 sekundės.

Taip mums priklauso visas žemės laikas. Nes laikas yra -  dabartis. Nieko už jos ribų nėra nieko tikro. Praeitis -  dabartis vakar, ateitis  - dabartis rytoj. Praeitis, dažnai, papuošta nostalgija, o ateitis - išdabinta svajonėmis.

 

Gražaus Verbų saulėdienio.

Rodyk draugams

100 metų

2011-04-12

Yra toks posakis “vajė,šimtas metų…” ir tada seka tokie ištiktukai “kai mes nesimatėm”, “kai nesikalbėjom”. Aš, kad susitprinti įspūdį pasiilgimo, sakau “tūkstantis metų”.

Taigi jau šimtas metų kai normaliai ir vaizdžiai čia rašiau. Ir tūkstantis metų, kai čia su jumis bendravau :).

Mane žmonės pamatę, dažnai susidaro tą mano įvaizdį kurį jau kokie 12 metų kai kuriu.

Veidmainė aš? Neeeea. Tik  aš kaip ir dauguma, jautrių žmonių , kurie patys pažeidžiami tačiau žino visas jautriausias vietas, kurias naudodami pagal paskirtį (smūgiuodami/kąsdami ir t.t.) galėčiau sau ramiai atsidėkoti už blogą blogu.

Tiesiog aš elgiuosi brandžiai, su kenkėjais nutraukiu betkokius socialinius ryšius, arba apriboju iki minimumo. Oi, tik nesusiklaidinkite. Jūs mano boružėlės esate. Darbe pilna amarų.

 

Taigi. Apie amarų amariškumą, gal kiek vėliau. O gal ir niekada.

Taigi be to, kad aš stengiuosi buti humaniška (tikrąja, ta 19 amžiuje buvusia, prasme), tai yra stengiuosi, kad mano lasvės nevaržytų kitų žmonių laisvių. Apie tai, kaip kitų klaisvės varžo manąsias, kitą kart. :)

Turiu labai kandų liežuvį, ir laaabai gerą humoro jausma.

Iliustruojantis pasakojimas:

Mūsų vyrai, kartais (kartą per metus) mums padaro staigmeną. Ir šiemet nebuvo išimtis. Kovo 8 ryte poskyrio viršininkai, susišurmuliavę išvyko. Apie 10 val. ryte mus pakviečia į salę su puodeliais. Kviečia tokiais savimi patenkintais veidais, kad malonu žiūrėt. Nes jiems džiaugsmo buvo neką mažiau nei mums.

Taigi jie mums iteikė (buvo matyt sutarę, kam teiks) po gražią tulpę - grietinėlės (kremo) spalvos. Na sutikit, kad tai nėra banalu  (mieste mačiau nešėsi geltonas ar raudonas), o mes pačias gražiausias. Mano priekabaim skoniui buvo įtikta. Ir pavaišino braškiniu pyragu pirktu “Bai Bai”. 

Manau gėlių ir pyrago parinkimui įtakos turėjo, tas mūsų kontoros naujokas, Gražiaakis. Aha -  jis vienas iš viršininkų. Nes anksčiau nieko apart tradicinių spalvų (raudonos ar geltonos) nebuvom mačiusios.

Suvalgėm visi bendrai pyragą išgėrėm kavą (gaila pas mus nėra mados vaišintis sunkesniais gerimais nei kava: anei brendžio anei šampano) ir išsiskirstėme prie darbų. Kadangi tą dien be visa ko, turėjau papildomą funkciją -  dirbti vieno langelio rėžime. Na tai yra bandyti išspręsti kliento prašymus ir pageidavimus čia ir dabar, o ne užgainioti po kabinetus. Per savo pietų pertrauką, naršau laisvoje interneto prieigoje po internetą. Ką ten internetą - aš priklausoma nuo jūsų įrašų. Girdžiu Gražiaakis aukštais laksto. Na laksto -  palakstys ir praeis. Girdžiu mano mobilusis traukia melodiją, nustatytą visiems, bet ne šeimos nariams. Pasižiūriu į savo dainorėlį Soni Eriksoną, O ten mirga užrašas Gražiaakis… Hm… Svarbu. Nes man darbiečiai(bendradarbiai) anekdotų paskambine nepasakoja. Kadangi laisvoji prieiga šalia jo kabineto - užėjau.

 Tas man labai rimtai sako:

- Turiu užduotį.

Aš pakėlusi  antakį (įspėjju, aš jam tiesiogiai nepavaldi):

- Taip klausau.

Gražiaakis:

-Čia va reikia pabaigti sutvarkyti dokumentukus. Esi ant to specas.

Pradėjau vartyti akis ir raukyti nosį. Tiksliau ne tai, kad vaidinau nustebusią, bet tokia ir buvau.  Nes tą darbą galėjo padąryti ir bet kas iš jo skyriaus  arba žmgus - pas mumis dirbantis prie skambučių paskirstymo - nukreipinėtojas. Supasakojo, ką reikia.  Duoda dokumentų krūvą ir sako:

-Su kovo 8-ąja.

Man taip juokas suėmė. Labai plačiai šypsodamąsi jam ir sakau:

-Na, Viršininke, būtų žinoma geriau gėlės, na bet popierius ir tas išmedžio. Ačiū ir už tai.

 Arba va net šianden. Pirmadienį. Pas mus įstaigoje šalta lyg kokiam nešildomam -  vargetų namely. Savaitgaliniai skambučių peradresinėtojai randa kur šilčiau pabūti - o kadangi teturime vieną kuriką, kuris šiuo metu serga, o valytoja pečių pakuria tik darbo valandom - pečiaus nepakūrena. Tai tokiu darbo organizavimu truputuką  mūsų Kontora per savitgalį įšala. Tai aš asmeniškai jaučiuosi lyg Sibire pokario metu, tik baltų meškų trūksta. NKVD’istų ir KGB’istų turim ir patys :D. Nuo ryto skambučių nukreipinėtoja buvau aš. Aš nesu ta tikroji nukreipinėtoja. Kadangi dabar krizė ir žmonės iš mūsų Šaraškino kontoros laksto, kaip žiurkės iš skęstančio laivo, tai mūsų vadovėliai verčiasi per galvą, kad kuo mažesnėmis sąnaudomis, neviršydami Darbo kodekse reglamentuojamų numatytų  darbo valandų dirbtumėme sklandžiai (kaip čia pasakius, to sklandumo aš nematau). Dirba tokie nespecai, kaip aš. (Gerai, kad mes negydytojai, jei taip vadovautų gydymo įstaigoms, tai mirtingumas padidėtų).

Taigi būdama nukreipinėtoja, ryte turiu išdalinti vakarinės-naktinės pamainos nukreipimus, jau kartelį buvau tą Gražiaakį sutikusį šį ryt. Negana to, kad mano visi normalieji darbai buksuojasi (nukreipinėjimo tremties gavau menesiui) tai aš bandau dirbt du darbus iškart. Kadangi, reikia lakstyti per 2 kabinetus. tai sau lakstau koridoriumi, kaip užsukta. Atlekiu į savo kabineta, tikrinu sau kespondenciją. Užsuka Gražiaakis, pasilabina su mano bendrabebinečiu kolega. Ir man sako:

-Nukreipinėtoja, kada šilumos duosi? (nepegalvoja vis, kad dantytą yra sutikęs).

Aš, tramdydama juoką:

-Ne, nu Jūs ir paklausiat. Na, viršininkas,  asmeniškai aš galiu tos šilumos duoti bet kada.

Gražiaakis:

- Ne, man reikia iš radiatorių.

Aš:

-A vat čia sakau, aš niekuom negaliu padėti.

Pirdūnas, ka aš galiu įšildyt atėjus į darbą 7:50 val. 

Beje apie mano balandžio mėnesio darbų apimtis. Jau ir taip buvau Figaro, tai dabar Figaro kvadratu. Net Varguolis kvadratu ir tas geriau jaučiasi.

Aš esu perfekcionistė. Gal yra koks anoninminių perfekcionistų klubas?

Man atrodo, dar du nariai būtų ATF ir Inas nepykit vyrai,kad ir jus jiems priskyriau. Ir dar Individukas(Individukė)  :)

 

P.S. ir išvis tas Gražiaakis, man keistėti pradeda. Užduoda tokių užduočių, kur mano bendrakinetiniokas galėtų be vargo padaryti. O duoda man.  Peršasi išvada, kad aš jam atrodau paslaugesnė. šūdas, geriau jau dėl mano grožio veržtūsi tokiu būdu bendraut :)

Na bet juk svajot galima :)

Rodyk draugams

2011-04-01

Gyvenimas grazus  kai pagalvoji

su desine paglosto, o kaire uztvoja.

 

Autentiskas mano dvieilis jam jau apie 5 metelius. Taciau labai tinka mano nudienai.

Atleiskite truputi svepluoju, taciau su obuoliu nesusitvarkau (kazkokia apple programine iranga).

 

Daina.

Rodyk draugams