BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Be temos’ kategorija

:) klimpstu iki ausų, mieliau būtų iklimpti dviese.

2012-09-03

Tai čia juokingiausias vasaros įvykis… O šiaip tai su tuo kolega susidraugavau :) jaučiuosi lyg ant vienos smėlio dėžės augę būtume. Galim kalbėtis apie viską. Ai tiesa, yra prikibęs, kad pereičiau i Neringą dirbt. Aš jam įtai atsakiau, kad yra viena priežąstis dėl kurios neisiu. - Kokia? Gal aš? - patenkintas, kaip rublis klausia Odisėjas. - Taip -Tu, - be jokiu slaptų minčių jam sakau, - nes pas tave tokie duomenys, kad matydama kiekvieną dieną galiu tave ir įsimylėt. O vat to ir nenoriu. (na paskutinį sakinį kažkaip kitaip suformulavau, tačiau mintis ta pati). - Aš tau draugą surasiu, - išberia Odisėjas. Gaila neatsimenu koks jo veidas buvo, kai jam pasakiau tuos kozernus sakinius. Neužfiksavau. O su juo tą mėnesį praleidom daug laiko. Pietaudavom kartu, darbus dirbdavom kartu, nes pagal darbo specifiką, po vieną jų nelabai nudirbsi. Aš jam pamelavau, aš juo susižavėjau pirmosiomis dienomis. Ir jau dviem savaitem iki darbu pabaigos aš jau žinojau, kad jo ilgėsiuosi… Oi silpna aš meilei moteris… Beje aš kai paskambinu klausiu ar jie manęs pasiilgo, o kai paskambina, klausia ar aš jų pasiilgau. Ir vėl Žavingoji pradėjo klimpti ten kur visi nori būti įklimpę iki ausų, bet įklimpti juk smagiau dviese? Argi netaip? (Mums patinka panaši muzika.) Kaip gera turėti draugą. P.S. Beje prieš savaitę ar dvi iki to pokalbio prašė, kad jam draugę surasčiau. Įdomu kaip tai gausis? Kada jam neabejinga moteris ieškos jam savo draugių rate antros pusės? Aš jam sakiau, kad aš labiau linkusi į mainus, t.y. tada jis man draugą turės surasti. Sakė draugo nelabai pavyks surasti, nes laisvų neturi. Na ką teks galvoti “atsitiktinius” pasimatymus su mano draugėmis ir pažįstamomis merginomis. Papasakosiu kas gausis. Gražaus Jums rudens…

Rodyk draugams

Apie vasarą

2012-09-02

Ši vasara buvo graži, kiek gali būti gražios vasaros Lietuvoje.
Gavau kažką panašaus į komandiruotę, tik kad komadiruotpinigių nemokėjo. Visą mėnesį buvau Neringoje.
Taigi vienas dialogas iš ten:
Vieną ūkanotą dieną dirbam dviese, aš ir tegul bus jis Odisėjas. Vaikštom. (Darbo metu ir su darbine užduotim beje vaikščiojom). Prisėdom. Dairomes, kalbamės. Ir Odisėjas pažvelgęs į dangų sako:
- Žiūrėk širdies formos debesis…
- Tiesiog meilės debesis, - stengiuosi, kad neskambetu labai pašaipiai, vypteliu.
Vėl toliau pereinam prie kitų temų.
Užėjo lyti. Įsėdom įmašiną. Aš atsiminusi debesį, sakau:
- Žiūrėk iš tavo meilės debesies - meilės lietus…
- Žiūrėk, nepastok, - juokiasi Odisėjas.

Praėjus keletui dienų, Odisėjas juokiasi:
- Na, kaip nepykina rytais, gerai jautiesi? Juk meilės lietus buvo…
- Na ne, žinok. Žinai čia sakau gali būti kitoks nėštumas, nei kur ne nuomeilės lietaus, - sakau jam aš nutaikiusi poker feis1.
- Na, manau, pati nustebsi, - sako man Odisėjas.
- Gali visko būti, - pritariu aš.
- Manau, nustebsi ir tu, ir aš, - tarsteli Odisėjas.
Praėjus keletui dienu, dėdim patalky, valgom šašlykus, aš, Odisėjas, jo sesuo, ir jo draugo žmona. O Odisėjas valgo viską. Pradedant alyvuogėm, tada pyragas, vėl alyvuogės, vėl pyragas.
Draugo žmona tarsteli:
- Odisėjau, gal nėščias?
Aš pratrūkstu juokais. Ir sakau:
- Odisėjau, papasakok.
Odisėjas ir iškloja visą istoriją apie meilės lietų ir lietaus priešistorę.
O aš juokiuosi ir sakau:
- Tai vat kas nėščias, nuo lietaus.

Gražaus Jums rudens.

Rodyk draugams

Trumpai

2012-07-10

Žydi liepos. Man jų kvapas patys kvapniausi kvepalai. Kiekvieną kart įkvepian atsimenu savo įraša Liepos skaitiniai. Ir daina tokia ten labai labai.
Atlieku tarsi metų, širdies metų inventorizaciją.
2008 m. liepą- savęs nepažįstanti idealistė. Aikštinga, darbšti, nuolat įsimylinti. Tai vasara iki pažinties su vyru - užauginusiu manyje moterį, kuri pažįsta save tiek gerai, kad į panašias aferas niekada nesileis, prieš tai žmogaus neįspėjus. Nes tai kas nutiko kartą, nutiks ir antrą kartą. O žinia žmonės linkę kartotis.
2009 liepą manes bloge nebuvo - mokiausi būti slapta gedžiamąja. Augo sparnai, kuriais skalndžiau įsimylėjėlių soduose :)
2010 - jaučiausi keistai, lyg apvagiama. Didžiausias vagis artimojo tiesos nesakymas.
2011 liepa turėjau tiek kurybinio potencialo. Jaučiaus labai mylima. Tiesiog žinojau.
Kažkada rašiau apie meilės įtaką asmenų būklei. “Ape katinukus ir džiugesį\.
2012 liepa, esu lygia ta pati mergiotė iš 2008, tik baigusdar vieną gyvenimo klasę, purinti pamokų rinkinį. Vienas pamokas tik supratusi, kitas - išmokusi.

http://www.youtube.com/watch?v=5E-e8LdGDl4
(Sinead O’Connor, I Guess The Lord Must be in New York City)

P.S. Mano kurybinės galios žydi tik įsimylėjus ir truputeli kankinantis, kad nieko pakeist negaliu.

Rodyk draugams

Vasarvydžio sutiktuvės

2012-06-24

Vasara - kelionių metas… Tai aš ir keliauju su rateliu (dviračiu) darban. :)

Ką galiu pasakyti apie Klaipėdos pritaikymą dviratininkams. O gi tai, kad to pritaikymo nėra. Išsiklaipiusios takų pytelės, visokie kelio ženklai, sustatyti, taip, kaip statymo dieną sušvietė saulė. Na, link jūros nevažiavau, gal ten hansams ir geresnius išpylę turi. Tačiau, kaip jau minėjau mieste menkas malonumas.

Šį joninių savaitgalį plaukiau su kompanija baidarėmis upe Jūra. Rekomenduoju visiems be išimčių. Upė smagi, nuotykių daug. Ypač, kol išmokom su drauges pusbroliu naudotis irklais. Pirmas dešimt minučių sukomės ratais ir grožėjomės abiem krantais. Buvo tiek įdomu, kad vis nuo vieno kranto iki kito buvome upės plukdomi. Kol kaip jau minėjau išmokome irkluoti. Tuomet mes vis įrėmės intenyviai, vingiais plaukiodami po upę, iki kol išmokome irklu stabdyti. Tiesa, po pirmųju 15 minučių mudu ir kojas sušlapome, nes įplaukę į akmenis, tiksliau pasikabine ant jų seklumoje, nemokėjome neišlipę iš baidarės plaukti toliau. O kol išmokome atstūmimo irklais paslapčių… Dar vėliau išmokome nusiristi nuo akmenų vien muistymosi baidarėje pagalba. Ir galop valdėme baidarę lyg seni irstytojai.

Kviečiu visus įkruyzą baidarėmis Jūros upe :) sako kad ja keliauti smagiau negu Minija, nes Minijoje monotoniška - gilu, nėra akmenų…

Tai visus jus su vasarvydžiu.

Rodyk draugams

apie prietarus

2012-05-29

Labai paglostė širdį mano buvę auklėtiniai. Kurie pakvietė mane į savo paskutinį skambutį.
Kai į juos žiūriu kažkaip keistai matau tuos mažus penkltokėlius. Aš juos teužauginau iki 7 klasės. 7 klasėje juos palikau -išeidama ieškoti laimės. Labai džiaugiuosi, kad nebuvau niekas jų gyvenimuose.
Buvo keista jaunai pacankei, vos 22 sulaukus, auklėti 12-13 metu padykėlius… Pirmosios meilės… Pirmieji susižavėjimai… Pamenu ateina viena garbaus amžiaus mokytoja (jai dabar apie 70 su viršum galėtų būti) ir sako “Varle, tavo Lina su aštuntoku bučiavosi”. O ja…tararai… Galvoju. Na pasikviečiu tą Linutę ir pravedu pokalbį. Nesigiriant pokalbis pavyko, gal todėl, kar tuo kart ir kitais aš kalbėdavausi, kaip su lygiais… O gal ir laikai buvo kitokie… Visgi 6 metai praėjo. Bet manau nei laikai, nei vaikai nebuvo kitokie, paprasčiausiai aš tokia buvau - nebijojau buti jų lygyje :) ir dabar nebijau. Ir ačiū jiems už tai.


Šios gražuolės gėlės atlaikė dvi reanimacijas… Ir išliko, ir žydi, sunkokai KELIAVO iš Upynos į Klaipėdą - su “persėdimais”. Taičiau žydi ir džiugina mane.
Skaičius porinis - bet man laimingas skaičius :)

Bet koks grožis…

Einu šiandien senamiesčiu, gerai, kad jis mažas, o tai nežinia kiek būčiau ėjusi ir netikėtai mane užkalbina, raiškia anglų kalba du inteligentai abiem 60 su kaupu.
Girdžiu klausia kaip nueiti į teatrą. Aš visa pasitikėdama klausiu “Į kokį jums reikia? Muzikinį? Ar dramos?” Jie sako”Į seną…” O aš, kad jau žiosiuosi pasakot ir tik pist, ir nebežinau dviejų žodžių “sankryža” ir “šviesoforas”. Mykiu, mykiu ir atsiminiau, kad rankas turiu ir itin gausiai gestikuliuodama paaiškinau:
Sukryžiuoju rankas ir sakau, kad gatvės kertasi - “do a cross”, tai toje vietoje reikia sukti į kairę ir paėjus bus teatras :)…. Aišku apie “cros” ir visa kitą pasakojau angliškai tik pačioj pradžioj sukau galva, kaip paaiškint be tų nežinomų žodžių “sankryža” ir “šviesoforas”, bet išsisukau :)

P.S. Gavau kvietimą ir į išeistuves… Spėkite ar vyksiu…(Buck’s Fizz - Making your mind up)

Rodyk draugams

Savaitgalis - įvykių apžvalga.

2012-05-13

Vakar buvau regbio varžybose. Žaidė Klaipėdos Kuršiai ir Šaulių Šliauliai. Pagal mano supratimą laimėjau Šiauliai. Mūsiškiams nepasisekė. Oras buvo baisus. Bimbalėjau aikštėj.
Tačiau dar labiau žvarbau, kai mačiau pusnuogius vyryus lakstant po aikštę…
Šiandien buvau gimtadienyje :)
Gimtadienį šventė Klaipėdos valstybinis muzikinis tatras. Jam 25. Tai tokį gražų koncertą padovanojo.
Dar ir dabar niūniuoju:
http://www.youtube.com/watch?v=E2XyHfi50yE
Šiandien šią ariją dainavo Dalia Kužmarskytė.
Šiaip buvo nejauku, nes didžioji dalis klausytojų buvo susiiję su teatru, jo remėjai, o čia aš mažytė varlytė panorau su jais pasiklausyti… :)
(http://www.klaipedosmuzikinis.lt/index.php?lang=lt&page=1&id1=1&id2=643&id3=218)
Beje ir aš šią savaitę pabuvau žvaigžde :)

Rodyk draugams

Lietus

2012-05-11

Balose linksmai, padykęs
Žaidė vasaros lietus.
Šoko gartvėj burbulais
Ir sruvo upėm…
Tyliai vaikščiojo per langą,
Keitė spalvą žemei, dangui,
Ir nutiesęs Vaivos juosta,
Bandė dangų jis apjuosti…

Rodyk draugams

nuotrupos

2012-05-02

Šiandien mano pilkoji masė pažėrė keleta sugromuluotų minčių. Noriu pasidalinti:

Vyko kažkos pokalbis apie vieninteles, na toks kur netoli flirto ar kažko panašaus. Nors man kartais atrodo, kad mes šiaip dėl sportinio intereso lakoniškomis frazėmis mėtomės.
Tai gi tarstelėjau, kad “Kiekviena moteris nori vyro gyvenime pagrindinio vaidmens. Už kurį ji būtų įvertinta Oskaru :) ”
Antras minties polekis:
Esate tikriausiai ne vienas matęs prezentaciją apie gyvenimą - traukinį. Tai šiandien klausydama RS “Lietus” pagalvojau, pilni vagonai vienišų žmonių kurie sėdi vieni, o šalia jų tuščia vieta. Ir koks keleivių judėjimas kupė, ar net ėjimas per kėdes… O visi tokie vieniši… Arogantiškis ir įžeidūs, laukiantys atsidavimo iš kito, patys nenorėdami net skatiko - šypsernos padovanoti.

Taigi ryt, būtinai passimkime šypsenas :)

Rodyk draugams

Žadėtasis fotoaparato aprašymas

2012-05-02

Taigi, jau gyriausi, kad turiu super galiu turintį fotoaparatą.
Pradžiai įkeliu foto.
Norint pamatyti visą vaizdą reikia spausti ant nuotraukos.

Pirmoji nuotrauka daryta 2011 metų vasarą (dariau ne aš ir ne mano fotokamera ji daryta).
Antroji - daryta rugsėjo pačioje pabaigoje (darytamano tačiau darbine fotokamera canon cyber-shot)
Na, o trečioji gruodžio mėn (daryta mano ir mano asmenine fotokamera taip pat canon cyber-shot, tik naujesnė nei darbinė).
Yra tik keli galimi bendri bruožai, kurie jungia šias nuotraukas.
Pirmiausia atkreipkite dėmesį į tas dėmes nuotraukose. Pirmojoje tai tiesiog šviesos - saulės atspindys ant sauso vieškeio grunto.
Antroje nuotraukoje balkšva apskritimo dėme, per patį moters centrą.
Na, o trečiają nuotrauką teko negailestingai apkirpti, nes buvo dėmė ant veido.
Tai vat bendrieji bruožai:
1. Nuotraukose - moterys;
2. Panašaus amžiaus -30, 30 ir tuoj bus 30:D
3. Panašus darbo pobūdis - kolegės faktiškai.
4. Šviesos atspindžiai.
O dabar apie fotoaparatus :)
Pirmosiose nuotraukose besilaukiančios moterys, kurių nėštumo būklės paaiškėjo tik po kurio laiko :)
Ir turiu realų pagrindą manyti, kad laukiasi ir trečioji.
Manau laikas parodys apie minties realumą :)
Kas liečia tą mažajį stebuklo laukimą, moterys to neafišuoja ir siekia kuo vėlesnio paaiškėjimo fakto. Saugodamos mažajį šio pasaulio gyventoją apsaugoti nuo neigiamo aplinkos poveikio, o ypač nuo minties poveikio.
Prieš 8 ar 7 metus man į rankas pateko Aleksandro Žarskaus knyga “Aš iki gimimo”. Tuo metu viena mano bičiulė neteko vaikelio dar įsčiose, dėl auglio ant vikštelės gelbstint jos gyvybę, daktarai atliko opreaciją. Tai jai viena garbaus amžiaus kolegė (tuo metu dirbau mokykloje) davė paskaityti šią knygą. O bičiulė perskaičiusi davė ją man.
Tai kiek pamenu iš tos knygos, vaikai motinoms sapnuojasi. Kartais mamos susapnuola vaikelio lytį, kartais susapnuoja tokį koks būna truputį paaugęs. Kad vaikai yra labai arti mamų. Kad vaikai ateina tik pas tam tikrus tėvus ir tik tuo metu kada turi ateiti. Taip pat , A. Žarskus rašė, kad mamų organizmas bloguoja, ta nėščiųjų intoksikacinė liga, tuomet kai koks nors valgis, kvapas ar dar koks veiksnys netinka pačiam vaikelio organizuiir jo esybei.
Tai va turėdama tokių žinių ir darau prielaidas. Matot antrojoje nuotraukoje esanti mergina, buvo mano pričiupta pateikiant įrodymus, kad laukiasi (įrodymai tokie pilvo apimties pasikeitimai ypač matomi nešiojant kelnes ir jos mieguistumas)… Tačiau ji į tai atsakė lyg pati dar nežinotų, kad laukiasi. Ir po mėnesio kai pamačiau tą dėmę atsiminiau jau minėtą knygą. Ir pasirodo fotokamera neklydo :)

Čia įkeliu knygos aprašymo nuorodą:
http://www.patogupirkti.lt/Dalykine-literatura/Protas-kunas-ir-dvasia/Kitos-knygos/As-iki-gimimo.html

Beje mano mama, kai su ja pasidalinau savo atradimais ir papasakojau iš knygos prisimintas mintis, pasakė, kad kai manęs laukėsi sapnuodavo kad prižiūri gražią mergaitę.
O aš esu du kart sapnavusi, kad nuo manes nubėgas mažas vaikutis. Girdėdavau garsą ir matydavau pėdutes.

Dainos iš mūsų vaikystės ir jaunystės :)

O kokios jūsų patirtys ar požiūriai į tai?
P.S. Moreiai pastojus išsyk pasikeičia akys. Nėštumas gali būti kelių dienų, o jau matosi. Viena kolegė ir kitos akių pasikeitimus pastebėjau labai anksti. Tačiau nesupratau esmės. Na o po kurio laiko esmė pasimtė :)

Rodyk draugams

Apie gyvenimą…

2012-04-25

Mano socialinė padėtis – vieniša. Šeimyninė padėtis netekėjusi. Man trisdešimt metų.
Kodėl aš tai rašau? todėl kad noriu padiskutuoti.
Žmonės kuriems „rūpi“ mano šeimyninė gerovė, rūpinasi bent jau žodžiais mano antrosios puselės radimo ar neradimo kalusimais.
Ir diskusijose baigiasi tuo, kad sako „na tai kas, kad vedęs. Vedęs tai nemiręs“ ir panašiai.
Bet palaukit, yra to žmogaus šeima. Ir pašalinio žmogaus įsikišimas tą šeimą neigiamai paveiks, kils barniai, bus skaudus išgyvenimai vaikams. Nes neištikimybė tikrai paveikia šeimą. Tikra ar tariama, ji yra neigiamas šeimos ardytojas. Sakot netikros nebūna. Būna. Dažniausiai nereikia nieko daryti, už mus padaro žmonės, kurie mus kalbomis “suguldo į lovas“, kai realaus fizinio kontakto nebuna. Ir tuomet kyla mintis „Geriau jau bučiau sugriešijusi, ar taip ar tai kalba“.
Į mano abejones apie šeimos skaudinimą, buvo atsakyta, ką aš ir pati suvokiu „O kai tu turėsi vyrą, ar ta kita pagalvos apie tave, tavo šeimą“. Taigi eilinį kartą pasijutau neatitinkanti šiandieninių standartų, faktiškai atsilikusi nuo gyvenimo, ne šimtmečiais, o šviesmečiais.
O kokia nuomonė jūsų?

P.S. Kalbėjausi su ištekėjusia moterimi… Nors ir neištekėjusios taip pat mąsto…

Rodyk draugams