BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Pasaka-gyvenimas’ kategorija

P.S.

2012-06-25

Vis dar galvoju ir šypsausi atsiminusi baidares. Ir šypsausi, šypsausi. Nes pačioj pradžioj buvau ir jaučiausi tokia bejėgė. Nes niekaip nesisekė valdyt tą daiktą. Ir vualia - pavyko. Dažnai man taip nutinka gyvenime. Imesta lyg į vandenį muistausi, irstausi ir galop viskas buna gerai. O šiaip kartais su kolegomis būname išsiblaškę, ypač rytais. Vieną rytą atlėkusi dviračiu pasijungiau lygintuvą ir laukiu laukiu… O jis nekaista. Jis beje toks senovinis tarybinis. Kolegai sakau, “Šakutė kaista, o lygintuvas - ne” . Kolega iš kito kabineto “Rozetė, kalta”. Aš iškėliau teoriją, kad “šakutę” reikia tvarkyti. Kolega buvo atsukęs ir ištyręs kas ten. O ten viskas gerai. Na taip ir palieka. Po valandėlės žiuriu, kad lygintuvas man negalėjo kaist, nes šildytuvą pajungus buvau. Tiesa šildytuvas ir toks prieštvaninis… Juokėmės visi :D O vat vienas kolega, jis truputi bajeristas. Esu kažkada pasakokusi apie jo komplimentus. Jis manęs nesiliauja stebinti. Paskutinis bajeris, kažkokio pokalbio būryje metu (buvau viena moteris ir trys vyrai) žavusis komplimentų meistras skėlė: “Kažin, kaip tu atrodysi pražilusi?..” Aš ką? Aš “Pražilusi aš atrodysiu, kaip pražilusi”. Pasirodo jam ramybės neduoda ir tai ar aš dažau plaukus ar nedažau. Pasirodo, jam sunku patikėti, kad mano plaukų spalva natūrali - ot keistuolis… Rūpinasi, kad darbymetį praleisčiau, kuo mažiau dirbdama… Faina žinoma. Tik bijau kažko, gal priprasti? Labiau bijau įsimylėti… P.S. Tebuvo vienas vienintelis spam’o komentaras ir jį trindama sugebėjau ištrinti 19 normalių komentarų. Be žodžių.

Rodyk draugams

Iš atsiminimų(atsitikimų)

2011-09-01

Grįžtu vieną dieną iš darbo žiūriu prie laiptinės stovi trys berniukai (amžius apie 8-10 metų) ir spjaudo paeiliui viens ant kito sustoję ratu. Iš elgiasio matyti, kad tai taikios spjaudynės, t.y. tokios žaidimo taisyklės. Buvo galima suprasti to žaidimo taisykles: 1. tas kuris spjauna - turi pataikyti, 2. o kiti turi išvengti spjūvio. Labai buvo aiškiai matyti, kad nemaloniausia žaidimo dalis tai kito vaiko seilės ant rūbų ar ant kūno.  Aš prieidama prie jų  draugiškai sakau “Sveiki, vaikinai. O koks įdomus žaidimas, kai buvau jauna mes tokio nežinojom. ” Toliau balsiai mąstydama sakau “O  kažin, gal būtų smagiau jei į tiesią liniją sustoję, spjautumėte kas toliau?”. Viso to pokalbio metu aš nuoširdžiai šypsojausi. Man su jais prasilenkus, girdžiu už nugaros vienas jų “Tikrai smagiau spajudyti - kas nuspjaus toliau”. Na ir pusantro mėnesio nei jų žaidimo, nei pasiūlyto manojo žaidžiant nemačiau…

Kai papasakojau seserims apie šį vakių žaidimą ir mano pokalbį su jais, klegėjo už pilvų susiėmusiops.  

Rodyk draugams

Ne apie raguotuosius šį kartą, tačiau tik šį kartą.

2011-02-01

Žinau, žinau, pasižadėjau kažkuriame įraše apie juos parašyti.

Tačiau šiandien nesirašo.

Nutariau aprašyti vieną profesorių ir džentelmeną. Taip matematikos ir švelniakailogijos profesorių Princuką Taukių.

Jo matematinės žinios, kurias jis mums teikėsi parodyti, ir intelektas nesiliauja mūsų (homo sapiens padermės atsovų) stebinti.

Jis puikiai suskaičiuoja kiek dvikoju ala jo šeimininkų turi savaitgaliais susirinkti. Jei 5 tai vadinasi penki. jei kuris negrįžta, tai “sėdi”lange ir karts nuokarto pereina visus kambarius perskaičiuodamas sugįžėlius ir gyvenančiuosius. Beje jis skiria savaitgalius nuo darbadienių… Gudrus tas Princukas, pasikaičiuoja matyt…

O jei gyvenantieji kaime sumąsto kitur pasisvečiuoti tai vaikštinėja, net garsiai ir skaičiuodamas. Bara save ir sutiktus “Miau, kaip čia dabar nesuskaičiuoju iki 5… whowmau, Varlės tėve, kur Varlės mama padėjai? miauw.  Kur ji? Man iki penkių nesusikaičiuoja”. Pabardavo retsykiais ir mamą, kai kai tėtis į kelionę išvykdavo.

Šiandien uždėjome nauja kolje “Nonoblus” kvapo. Tai muistėsi taip inteligentnai. Ir tik šast ir nubėgo. Su sese nutarėm, kad nubėgo į veidrodį žvilgtelt, kaip jam prie stiliaus.. Grįžo patenkintas visas. Gerai spėjom.

 

————————————————————————————-

Turi globėjo instinktą. Kai Karma purkštauja, ko nepatenkinta ar tai supykusi, jis visuomet atskuba ir žiuri gal pagalbos reikia. Nors jų santykiai kaip šuns su kate. Anksčiau turėjom vietoj Karmos toki Pūkį katinuką, (jį negeri žmonės suspardė tai grįžo vargšelis šliaužtinai ir tievų kieme išėjo katių Anapilin) tai tą katuką prausdavo, žaisdavo su juo. Norėtų ir Karmą taip globoti, tik ši nesileidžia.

Rodyk draugams

Pokalbiai…

2011-01-31

Senokas telefoninis pokalbis su mama. Vaikštau po prekybcentrį, plepu, pasakojuosi naujienas… Čia kaip tik po Naujųjų pokalbis vyksta.

Sakau:
- O, „Šventinė silkių filė” kokia atpigusi… Gal kad šventės baigėsi? Gal reik nusipirkt ir po švenčių „šventiškai” pavalgyt.
Mama:
- Tai nusipirk, su galvom. Išsivalysi, bent žinosi ką valgai.
Aš:
- Pala pala, tai anot tavęs, jei užsimanysiu faršo, tai patarsi kiaulę nusipirkt, išsidarinėt ir faršą susimalti… :DDD

Arba šį savaitgalį tetos jubiliejuj sudalyvavau. Iš ten pokalbio nuotrupa.
Tetos vyro brolio Gaudento (vardas pakeistas) žmona:
- Vyteni (vardas pakeistas) tai tu Varlei(tipo man) esi tetėnas, na tetos vyras.
Vytenis:
- Kas? Kas? Vos ne tetervinas…
Tetos vyro brolio Gaudento žmona:
Na kaip dėdės žmona yra dėdienė, taip tu tetos vyras - tetėnas
Vytenio brolis, Gaudentas:
- Majį šunys, būsi kurtinys….
Klegėjom visą vakarą…

Beje Vytenis sakė, jei pavadinsiu jį kuomet tetėnu man net vandens neįpils, o apie kitas vaišes nė kalbos nėra.
Reiks kada giminysčių žodyną kokį pavartyti :D

Ai ir dar. Tipiška situacija. Kaip manote kodėl nekyla Lietuvos ekonomika?
O gi labai paprastai. Vienam dirbančiajam tenka penki jo darbą stebintys žiopliai, kurie negaili replikų ir dar kokie 7 viršininkai ant jo galvos. Tai kur su tokiu požiūriu ką nudirbsi :D
Pavyzdys, apie vieną dirbantį ir 5 žiopsančius, šiandieninis. Kolega man krokodilus tvarko (na tuos su kuriais mašinai dirbtinį kvėpavimą nuo kitos mašinos per akumuliatorius daro), o penkiese į jį dirbantį vėpso ir dar lazdavojasi (nepiktybiškai šaiposi).

Ir pabaigai Vaizdingojo sostinės kraštovaizdžio lopinėlis.

) Vaizdingasis

:) Vaizdingasis

Man kaip provincialei, usnys (čia tos baisios žolės nuotraukoje) nieko vaizdingo :)

O čia šiaip dėl bendro vaizdo:

:D

Rodyk draugams

Iš ko susideda

2010-07-25

Šiandien pažystamai sakiau, kad meilė nėra jausmas.

Lilė skeptiškai vyptelėjo.

Pavyzdžiui liūdesio jausmas - turi ašaras, laimė turi šypseną, akių spindesį. Džiaugsmas turi juoką, šypseną. O ką turi meilė?

Meilė turi:

liūdesį, juoką, ilgesį, džiaugsmą.

Meilė nėra jausmas. Meilė yra visa jausmų puokštė ir lydinti mus visą gyvenimą.

Rodyk draugams

Fėjos receptai … [2]

2010-07-02

Na, o jei atsidarius šaldytuvą jame prasivalius voratinklius netikėtai pamatome pasikorusio peliuko lavonėlį.

Tiesiu taikymu, tiesiu taikymu lekiame į parduotuvę pirkti ką nors ruosiamo, valgomo.

Ir grįžę ruošiame viską pagal pirmajį recptą.

Jis universalus visiems atvejams. Tinka net “STIKLIŲ” restoranuose ruošiamiems patiekalams.

 

P.S.

Prisiekiu, savo žalia skūra :)

Rodyk draugams

Fėjos receptai… [1]

2010-07-02

Taip taip fėjos taip pat valgo, nors ir dirba Šaraškino kontoroje, Penktojo pasaulio eroje.

Tai va. Šiandien parašysiu savo mėgstamiausio patiekalo receptą.

Pasiimat rašiklius, popieriaus ir pradedam:

Po darbo dienos atsidarome tokį prietaisą šaldytuva ir apžvelgiame ką jame turime. Išsidėliojame, pagal koki nors kriterijų (na pagal indelių ir tarų aukštį ar kaip nors panašiai). Paisimame reikalingus įrankius. Jau pasiruošę gaminti.

Tada paimame truputi fantazijos, niūnavimo, eksperimento,  meilės, džiugesio bei žemiškųjų prieskonių ir priedų (druskos, pipirų ir t.t.) dalį iš rikiuotės produktų apdorojame fantazijos ribose, viska sumaišome. Supilame į labiausiai tam tinkantį indą ir dedame ant viryklės.

O toliau kol baigsime ruošti, vėl paėmę keletą pasakiškų prieskonių prižiūrime procesą.

Skanaus.

 

P.S.

Čia buvo receptas, kada yra  atpažystamų objektų šaldytuve.

 

 

 P.P.S. Net ir iš civilizacijos produktų gali gautis tokis kulinarinis šedevras. Nenusiminkit. Gaminkite toliau.

Rodyk draugams

AČIŪ

2010-06-26

 

Su trumpomis atostogomis, mielieji ir mielosios.

Ačiū kad užeinate, skaitote komentuojate.

Dabar visi pasišokim ;)

Sveiki atėję į vakarėlį.

Laukiu muzikinių nuorodų komentaruose ;)

Rodyk draugams

Gyvenimo alchemija

2010-06-21

Viską ką mums duoda gyvenimas mes įvertiname savo kainyninku:

laimę, meilę, draugystę, draugus,  mylimuosius, sėkmę, džiugesį ir daug kitų mielų, šiltų dalykų.

Tuomet kai mums nesiseka, kurioje tai srityje, mes nusimename, liūdime, ilgimės, nervinamės ir visaip kitaip juodiname savo mintis, išgyvenimus, užprogramuodami savo gyvenimus dar vienam juoduliui.

Vieną vakarą rašydama laišką pagalvojau, kad mes esame ALCHEMIKAI. Taip taip tie patys.

Mūsų rankose tie burtažodžiai kuriais mes geležį galime paversti auksu.

Tik geležis yra mus liūdinantys išgyvenimai, nesėkmės ir visa tai kas mus tempia į apatiją, liūdesio liūną.

O mes juk galime tą geležį paversti auksu. Žinoma, aukščiausios prabos auksu.

Paimti savo geležį ir iš jo paimti visą ką jame randame geriausio:

patyrimą,

išmintį,

jausmą, kurio dar niekada nepatyrėme arba pažinome, tik ne taip.

Suprantate kur suku?

Tai va, tada  mes gausime MŪSŲ AUKSĄ.

Alchemkė.

Rodyk draugams

Sūpuoklės…

2010-06-04

http://www.ctrl.lt/

http://www.ctrl.lt/

 

 

 

 

 

 

Man kartais gyvenimas primena supynes įtaisytas ant bedugnes krašto.

Ir pakilimuose, ir nusileidimuose reikia išlaikyti skaidrų protą. Nes kitaip arba, apimti  auštybių svaigulio, nuskrisime, arba, išsigandę gelmės, nukrisime. O tų susilyginimų su horizontu mes nelabai ir atsimename, tada kada nustoja supti sūpuoklės.

Vieną amžinybės akimirką męs siekiame dangų, kitą mumis gąsdina prarajos pragarai.

Gyvenimas yra narkotikas. Aš nuo jo P R I K L A U S O M A.

O Jūs?

Rodyk draugams