BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Archyvas: ‘Žvelk paparasčiau’ kategorija

P.S.

2012-06-25

Vis dar galvoju ir šypsausi atsiminusi baidares. Ir šypsausi, šypsausi. Nes pačioj pradžioj buvau ir jaučiausi tokia bejėgė. Nes niekaip nesisekė valdyt tą daiktą. Ir vualia - pavyko. Dažnai man taip nutinka gyvenime. Imesta lyg į vandenį muistausi, irstausi ir galop viskas buna gerai. O šiaip kartais su kolegomis būname išsiblaškę, ypač rytais. Vieną rytą atlėkusi dviračiu pasijungiau lygintuvą ir laukiu laukiu… O jis nekaista. Jis beje toks senovinis tarybinis. Kolegai sakau, “Šakutė kaista, o lygintuvas - ne” . Kolega iš kito kabineto “Rozetė, kalta”. Aš iškėliau teoriją, kad “šakutę” reikia tvarkyti. Kolega buvo atsukęs ir ištyręs kas ten. O ten viskas gerai. Na taip ir palieka. Po valandėlės žiuriu, kad lygintuvas man negalėjo kaist, nes šildytuvą pajungus buvau. Tiesa šildytuvas ir toks prieštvaninis… Juokėmės visi :D O vat vienas kolega, jis truputi bajeristas. Esu kažkada pasakokusi apie jo komplimentus. Jis manęs nesiliauja stebinti. Paskutinis bajeris, kažkokio pokalbio būryje metu (buvau viena moteris ir trys vyrai) žavusis komplimentų meistras skėlė: “Kažin, kaip tu atrodysi pražilusi?..” Aš ką? Aš “Pražilusi aš atrodysiu, kaip pražilusi”. Pasirodo jam ramybės neduoda ir tai ar aš dažau plaukus ar nedažau. Pasirodo, jam sunku patikėti, kad mano plaukų spalva natūrali - ot keistuolis… Rūpinasi, kad darbymetį praleisčiau, kuo mažiau dirbdama… Faina žinoma. Tik bijau kažko, gal priprasti? Labiau bijau įsimylėti… P.S. Tebuvo vienas vienintelis spam’o komentaras ir jį trindama sugebėjau ištrinti 19 normalių komentarų. Be žodžių.

Rodyk draugams

Apie tai kaip Varlė ligų ieškojo

2011-10-22

http://www.youtube.com/watch?v=p2ooeJfckok

Na paieškojo Varlė ligų ir tuom jos paieškos baigėsi… Neranda gydytojai tų ligų ir viskas. O aš jaučiu, kad mano organizmui yra negerai kažkur tai faktas. Ai tiesa, turiu lėtinį tonzilitą, gydytoja sakė, kai pradės kibti į širdį tuomet pjaus man jį. Papasakojo anekdotą:

“Knysliukas nusipirko parduotuvėje balionų, visokių visokių, gražių gražių. Prisiputė. Žiuri, liudi, dūsauja. Et nieko nebus reikia grąžinti. Nuneša į parduotuvę grąžinti.
Knysliukas:
- Noriu grąžinti balionus…
Pardavėja:
- Spalva netiko?
- Forma bloga?
Knysliukas:
- Ne spalvos geros ir forma.
Pardavėja:
- Tai kas negerai?
Knysliukas:
-Nedžiugina…”

Tai vat, nedžiugina niekas ir viskas.

Tiesa, rado dar vieną negerovę net neieškant man jos… Gi uždelstą akių uždegimą turiu. Vėl tenka nešioti akinius, o taip gerai būdavo nešioti lešius. Tiesa, kai tik užsidėjau akinius tai iš kart gavau komplimentą iš vieno kolegos:

- O, mano žiurkėnas… Kokios akys mažos. Tol vadinsiu žiurkėnu, kol akinius nešiosi.

http://www.youtube.com/watch?v=klk8QPcfFYQ&ob=av2n

Gerulis. Bent man nepikta, nes tai dar karta patvirtino, kad turiu gražias akis. :D Kurios dar ir vyrams patinka. O kai kurios moterys jų man pavydi. Beje tas pats kolega ir beake pavadino… Na patinka matyt jam tie mano veizolai ir tiek. Beje akinius jau mėnesį kaip nešioju ir dar tiekpat ar net daugiau nešiosiu.

Beje, senstu ir imu pastebėti keistus dalykus. Esu atkalusi akį ant merginų ir moterų figūros pokyčių, susiijusių su šeimos pagausėjimu.

Žvitrioji Varlės akis :D

Beje, tik sulaukusi 30 kai ką pradėjau skirti.

Ypač vyrų dėmesio pasikeitimus. Turiu šeštą jausmą, tai yra mintis ateina iki suvokimo apie įvykį ar reiškinį.

Bet ne visuomet.

Taigi jūsų beakė.

Žinoma norėjau parašyti kažką daugiau, bet kai atsiminsiu atnaujinsiu šį įrašą.

Ai tiesa, norėčiau, kad kai kas taip būtų nusiteikęs, kaip šioj dainoj:

http://www.youtube.com/watch?v=pg0Bmt_n9fc

Rodyk draugams

Taigi apie tuos Naujuosius…

2011-09-07

Mano asmeninius Naujuosius metus. :)

Jie prasidės rugsėjo 8-ąją, 11:15 val.

Ar aš turiu lūkesčių? Ne neturiu. Blogai? Ne nemanau.

Beje yra vienas fenomenalus dalykas, kuris nutinka žmogui.. Tai gimtadieninė patologinė simptomatika (kažkur skaičiau), pasireiškianti mėnesio prieš gimtadienį ar mėnesio po intervale. Būna - depresija, dar vadinama gimtadienine, bet pasitaiko ir somatinių negalavimų. O, teip, priimu sveikinimus, įsitaisiau viena somatinę zarazą. Tai yra nuo rugpjūčio vidurio susuko, judesių amplitudė buvo kaip pas “ROBOKOPĄ”, laimei tai atsileido, tačiau iš po to dvi savaites suka sąnarius. Vakar net laiptais be skausmo lipti nebegalėjau ir išvis slinkau, kaip kokia 80-metė, stenėdama… Na sugėriau “Nime***”, kaip ranka nuėme, lioviausi - “apiat dvacat piat”. Pernai buvo apėmęs slogutis, buvo liūdna liūdna. Šiemet bent jau atrakciją apturiu: einu ir stenu :DDD

Beje po “Naujametinio vakarėlio” kreipsiuosi pas mėsininkus, ui tai yra pas Lietuvos medikus, kad pasakytų kas yra kas kas pas mane. :)

O dabar specialiai neinu, kad nesugadintų nuotaikos prieš vakarėlį :D.

O tiesa anekdotas beveik į temą:

Klausimas:

- Ką reikia daryti, sprogus atominei elektrinei?

Atsakymas:

- Susivynioti į paklodę ir lėtai šliaužti į kapines.

Klausimas:

- O kodėl lėtai?

Atsakymas:

- Kad nesukelti panikos…

P.S ir dar toks miglotas pasakymas iš dabartinės tautosakos. Pas mus sakydavo žmogui, kuris pradeda guostis sveikata:

“Aha, taip pat buvo ir mano seneliui, kuris mirė” :DDDDDD

Rodyk draugams

Iš atsiminimų(atsitikimų)

2011-09-01

Grįžtu vieną dieną iš darbo žiūriu prie laiptinės stovi trys berniukai (amžius apie 8-10 metų) ir spjaudo paeiliui viens ant kito sustoję ratu. Iš elgiasio matyti, kad tai taikios spjaudynės, t.y. tokios žaidimo taisyklės. Buvo galima suprasti to žaidimo taisykles: 1. tas kuris spjauna - turi pataikyti, 2. o kiti turi išvengti spjūvio. Labai buvo aiškiai matyti, kad nemaloniausia žaidimo dalis tai kito vaiko seilės ant rūbų ar ant kūno.  Aš prieidama prie jų  draugiškai sakau “Sveiki, vaikinai. O koks įdomus žaidimas, kai buvau jauna mes tokio nežinojom. ” Toliau balsiai mąstydama sakau “O  kažin, gal būtų smagiau jei į tiesią liniją sustoję, spjautumėte kas toliau?”. Viso to pokalbio metu aš nuoširdžiai šypsojausi. Man su jais prasilenkus, girdžiu už nugaros vienas jų “Tikrai smagiau spajudyti - kas nuspjaus toliau”. Na ir pusantro mėnesio nei jų žaidimo, nei pasiūlyto manojo žaidžiant nemačiau…

Kai papasakojau seserims apie šį vakių žaidimą ir mano pokalbį su jais, klegėjo už pilvų susiėmusiops.  

Rodyk draugams

Nei šis nei tas :)

2011-08-19

Paskutiniu metu mano akys spindi. Kartais jaučiuos kaip ateivė: einu gatve iškėlus galvą  ir puse lūpų šypsausi, ar ką linksmo atsiminusi išsišiepiu nuo ausies iki ausies… Turbūt žmonės mano kad esu pamišėlė…

O liksmo atsiminti turiu ką… Kad ir su kolegomis kartais išrutuliojam temas taip, kad klegam ir kvatojam. Na žinot žodis po žodžio ir juoko lavina nusineša. Vienas bendrakabinetis turi labai užkrečiantį juoką. Galima negirdėti istorijos kuri sukėlė jo kvatojimą, tačiau patys nejučia pradedame kvatoti. O aš turiu įproti juokdamasi pilna gerkle dar ir trepsenti… Tai nežinau ką viršininkas kada pagalvos (nes musų kabinetas tiesiai virš jo kabineto). Sėdim kabinete keturi. tai garsas kai kvatojam keturiese ir dar koks kolega prašalaitis - patys turbūt supranta… Mūsų darbas nėra lengvas, sąlygos ir neypatingos, tačiau dirbam ir nuoširdžiai dirbam.

Kaip jau kažkada rašiau jaučiuos kai devintam danguj, dar reiktų kad mylimas mane mylėtų taip kad būtų “saldu kaip du medu”, t.y. nuoširdžiai ir gerbtų.

Tai va pastaruoju laiku einu švytėdama ir spinduliuodama. Vakar 8 maršruto autobuse mane apvėmė vaikas kokių 10 m. ir nei kiek nuotaika nesubjuro. Nes juk tai nepasaulio pabaiga, tai gyvenimas, o jis kaip žinia trumpas. Laimei mečiau įprotį jaudintis dėl nereikšmingų dalykų…

Žmonės sako, kad turiu charizmą… Turiu. Ir tą jaučiu pati. Prie manęs traukia žmones, vaikus ir šunis. Bet dabar esu dar ir jautri laiko ženklams… Užvakar pastebėjau raustančius klevų lapus ir pasidarė liūdna, kad dar viena vasara eina galop…dar vieni mano metai baigiasi. Cha, greit bus naujųjų sutikimas, sukviečiau visus brangiausius žmones su kuriais suvedė gyvenimas :) Tai gal kas žinot smagių užstalės ar lauko žaidimų brandiems žmonėms :DDD Pasidalinkit jais? Prašau labai labai :*

Rodyk draugams

Pagerbiant uodus :D

2011-05-09

Šiandien  kvepėjo medumi - žydi klevai. Pražydo - vyšnios, slyvos, greitai žydės obelys.

Su visu tuo grožiu iš savo žiemos slėptuvių išlindo ir uodai.

Jie be galo mane džiugina… Sukanda kiekvieną kartą, kai tik susitinkame.

Todėl su dideliausiu džiaugmu aš dainuoju šią dainą: moskito parzito…

Nes mane sukanda iškart kai tik atsiduriu jų uoslės lauke. Išverčia guzais ir tada kasausi iki nusidraskymo. Dieną valdausi ir dar vaistų prigeriu, o naktį per miegus nebesivaldau…

Moskito - parazito.

Rodyk draugams

Artėjant širdininkų dienai

2011-02-05

Skelbiu konkursą laisvai vietai užimti :D

 ;)

P.S.

Ačiū Linoretai už nuorodą.

Rodyk draugams

Ne apie raguotuosius šį kartą, tačiau tik šį kartą.

2011-02-01

Žinau, žinau, pasižadėjau kažkuriame įraše apie juos parašyti.

Tačiau šiandien nesirašo.

Nutariau aprašyti vieną profesorių ir džentelmeną. Taip matematikos ir švelniakailogijos profesorių Princuką Taukių.

Jo matematinės žinios, kurias jis mums teikėsi parodyti, ir intelektas nesiliauja mūsų (homo sapiens padermės atsovų) stebinti.

Jis puikiai suskaičiuoja kiek dvikoju ala jo šeimininkų turi savaitgaliais susirinkti. Jei 5 tai vadinasi penki. jei kuris negrįžta, tai “sėdi”lange ir karts nuokarto pereina visus kambarius perskaičiuodamas sugįžėlius ir gyvenančiuosius. Beje jis skiria savaitgalius nuo darbadienių… Gudrus tas Princukas, pasikaičiuoja matyt…

O jei gyvenantieji kaime sumąsto kitur pasisvečiuoti tai vaikštinėja, net garsiai ir skaičiuodamas. Bara save ir sutiktus “Miau, kaip čia dabar nesuskaičiuoju iki 5… whowmau, Varlės tėve, kur Varlės mama padėjai? miauw.  Kur ji? Man iki penkių nesusikaičiuoja”. Pabardavo retsykiais ir mamą, kai kai tėtis į kelionę išvykdavo.

Šiandien uždėjome nauja kolje “Nonoblus” kvapo. Tai muistėsi taip inteligentnai. Ir tik šast ir nubėgo. Su sese nutarėm, kad nubėgo į veidrodį žvilgtelt, kaip jam prie stiliaus.. Grįžo patenkintas visas. Gerai spėjom.

 

————————————————————————————-

Turi globėjo instinktą. Kai Karma purkštauja, ko nepatenkinta ar tai supykusi, jis visuomet atskuba ir žiuri gal pagalbos reikia. Nors jų santykiai kaip šuns su kate. Anksčiau turėjom vietoj Karmos toki Pūkį katinuką, (jį negeri žmonės suspardė tai grįžo vargšelis šliaužtinai ir tievų kieme išėjo katių Anapilin) tai tą katuką prausdavo, žaisdavo su juo. Norėtų ir Karmą taip globoti, tik ši nesileidžia.

Rodyk draugams

Pokalbiai… [2]

2011-02-01

Pasirodo jų yra ir daugiau…

 

Vieną pirmadienį ryte (6:30) pravėrus duris žadinu sesę, kuri miega gretimame kambaryje:

- Kelkis, juk darbą pramigsi.

Mieguistas balsas  ir susitaršiusi juodų plaukų kupeta niurna:

- …   …

Aš:

- Kelkis, tiktai (nepiktai tariu).

Tas pats mieguistas balsas neaiškiai artikuliuodamas žodžius:

-  Tai man tik trečiadienį  trečią… - niurna sau.

Aš prunkšteliu:

- Nu nu, dar pasakyk, kad tau penktadieniais penktą reikia į darbą.

(Sesuo dirba apynormaliai, jai darbas nuo ryto prasideda, na nuo to ryto meto  kaip 8:00, ar nuo trečios pamokos, nes ji mokytoja. Žodį mokytoja tariu pagarbiai.)

 

Pamenate rašiau apie toki žavingų akių sąvininką - naujoką. Veiksmas vyksta šiandien. Stovi vestibiulyje jis ir dar vienas kolega.  Grįžtu iš darbo garažo, rankose dvejos replės, Nr. 13 raktas varžtams, krumplius apsi trankiusi. Vienas kolega (ji taip ir vadinsiu vienu) Žaviaakui sako:

- Veiziek, anos kitokios ir nepamatysi. Nepamatysi, kad rankoj turėtų lūpdažį ar tušinuką. Pas ją visada jei  neatsuktuvas, tai kujatis(išverčiu plaktukas) rankoj.

Visa išraudau, tokius komplimentus išgirdusi. (čia vėlgi buvo vieta jūsų juokui)

Nesuprantu, ar tas Vienas piršliauti užsimanė ar visai atgrasią tam Žaviaakiui padaryti :D

Kaip ten bebūtų, net aš juokiausi iš tokių komplimentų.

Čia gal dar kas pamenate M*A*S*H

__________________________

AtfAtf,

aš kitokių nuorodų nemoku įkelt…

Rodyk draugams

Laiškas

2011-01-31

Gal kartais teko gridėti, apie Billi Grem‘o dukters dalyvavimą pokalbių laidoje, kurio pagrindinė tema buvo Rugsėjo 11-osios teroristinis aktas JAV.
Pokalbių laidos vedėja Džein Kleison uždavė klausimą: Kaip Dievas leido tokiai baisybei įvykti?
Anna Grem atsakė labai išsamiai ir blaiviai. Ji pasakė:
Aš tikiu, kad Dievas, lygiai kaip ir mes, sielojasi dėl to, kas įvyko. Tačiau mes patys metai iš metų vijome Dievą lauk iš mūsų mokyklų, iš mūsų valdžios, iš mūsų gyvenimo. Ir aš manau, kad Dievas, pats būdamas džentelmenu, tiesiog atsitraukė. Ar galime mes tikėtis iš Dievo palaiminimo ir apsaugos, jei patys tuo tarpu reikalaujame, kad Jis mus paliktų?
Prisiminkime…
Man atrodo, kad viskas prasidėjo tada, kada Medlin Miureij O‘Chara (neseniai ji buvo nužudyta) pareiškė, kad mokykla ne vieta maldai. Ir mes tarėme: „Gerai”.
Poto kažkas pasakė, kad mokykloje geriau neskaityti Biblijos (Knygos, kurioje mokoma: Nežudyk, Nevok, Mylėk artimą, kaip patį save!). Ir mes tarėme „Gerai”.
Kiek laiko praėjus Dr. Bendžaminas Spokas pasakė, kad mums nedera savo vaikams taikyti fizinės bausmės, kada jie blogai elgiasi, nes tuo mes pakenksime jų mažoms asmenybėms - mes galime pakenkti jų savigarbai (Dr. Spoko sūnus nusižudė). Ir mes atsakėme: „Jis specialistas ir žino, apie ką kalba”. Taigi, ištarėme „Gerai”.
Poto kažkas pasakė, kad mokytojai ir direktoriai neturi teisės bausti mūsų vaikų. O mokyklos administracija kuo griežčiausiai uždraudė savo mokytojams netgi prisiliesti prie nusikaltusių mokinių, nes jai nereikalinga neigiama reklama ir juo labiau ji nenori atsakyti už tai teisme (yra didelis skirtumas tarp bausmės ir tvirkinimo, išpėrimo, žeminimo ar mušimo). Ir mes atsakėme „Gerai.
Po visko kažkas pasakė: „Leiskime mūsų dukterims daryti abortus, jeigu jos šito nori. Joms netgi nereikės to pasakoti savo tėvams”. Ir mes atsakėme „Gerai”.
Tada kažkoks protingas mokyklos tarybos narys pasakė: „Berniukai visada yra berniukai ir visada tuo užsiėminės. Taip kad, duokime mūsų sūnums tiek prezervatyvų, kiek jie nori, kad jie galėtų linksmintis, kaip jiems patinka. O mums neteks pasakoti jų tėvams, kad prezervatyvus jie gavo mokykloje”. Ir mes atsakėme „Gerai”.
Poto kažkas iš mūsų išrinktos aukščiausios valdžios pasake, kad nesvarbu, kas vyksta mūsų asmeniniame gyvenime, jei mes gerai atliekame savo darbą. Ir, sutikdami su tuo, mes pasakėme, kad mums nesvarbu, kas (įskaitant ir prezidentą) kuo užsiima asmeniniame gyvenime, jei mes turime darbus ir ekonomika tvarkoje.
Tada kažkas pasakė: „Spausdinkime žurnalus su nuogomis moterimis ir vadinkime tai sveiku praktiniu išaukštintu moters kūno grožio vertinimu.” Ir mes pasakėme „Gerai”. Tada kaikurie su tokiu aukštu vertinimu žengė toliau ir ėmė publikuoti nuogų vaikų fotografijas, netgi talpindami jas Internete. Ir mes pasakėme: “Gerai, jie turi žodžio laisvę”.
Po visko, pramogų industrija tarė: „Darykime filmus ir teleprogramas, propaguojančias prievartą, šventvagystę, piktžodžiavimą, uždraustą seksą. Įrašykime muziką, skatinančią vartoti narkotikus, skatinančią išprievartavimus, žmogžudystes, savižudybes ir satanizmą”. Ir mes atsakėme: „Tai viso labo pramoga, neigiamo efekto ši muzika neneša, niekas į ją rimtai nežiūri, taip kad, galite tęsti taip ir toliau”.
O dabar mes klausiame savęs, kodėl mūsų vaikai neturi sąžinės, kodėl ji negali atskirti blogo nuo gero, kodėl jie nesusimąsto, žudo nepažįstamus, savo bendraklasius ir patys save. Galbūt, jei mes rimtai ir giliai susimąstysime, tai galėsime tai suprasti. Aš manau, kad čia veikia taisyklė: „Ką pasėsi, tą ir pjausi”.
Vienas jaunas žmogus rašo: „Brangus Dieve, kodėl Tu neišgelbėjai mažos mergaitės, kuri buvo nužudyta savo mokyklos klasėje? Nuoširdžiai tavo, susirūpinęs studentas”. Štai atsakymas: „Brangus susirūpinęs studente, Manęs į mokyklą neįleidžia. Nuošidržiai tavo, Dievas”.
Juokinga, kaip lengva žmonėms atsikratyti Dievo, o poto stebimės, kodėl pasaulis virsta pragaru.
Juokinga, kada mes tikim tuo, ką sako laikraščiai, ir abejojame tuo, ką sako Biblija.
Juokinga, kad visi nori patekti į dangų, tuo tarpu netikėdami, negalvodami, nekalbėdami ir nedarydami nieko iš to, ko moko Biblija.
Juokinga, kada kažkas sako „Aš tikiu Dievu”, bet pats seka paskui šėtoną, tarp kitko, taip pat tikintį Dievu…
Juokinga, kad mums taip lengva teisti, ir taip sunku kai teisia mus kiti.
Juokinga, kai elektroniniu paštu išsiuntinėti juokeliai išplinta šviesos greičiu, tačiau prieš išsiųsdami toliau pranešimą, kuriame kalbama apie Dievą, žmones dukart pagalvoja.
Juokinga, kad viskas nepagarbaus, grubaus, gašlaus ir vulgaraus ramiai sau talpinama Internete, o mokyklose ar darbo vietoje neįmanoma atvira diskusija apie Dievą.
Juokinga, kad galima būti „visomis rankomis už” Kristų sekmadieniais, bet likti nepastebimu krikščionimi visą likusią savaitę.
Jūs dar nesijuokiate???
Juokinga, kad, persiųsdami šį laišką, jūs jį išsiųsite vos keletui žmonių iš savo adresų knygelės, nes jūs nesate įsitikinę, kuo jie tiki, arba ką jie apie jus pagalvos…

P.S.

Laiškas pateiktas be cenzuros.

Tačiau aš jį išsiunčiau visiems elektroninio pašto adresams :)

Rodyk draugams